Gintaras Rinkevičius (g. 1960) – vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Maestro G. Rinkevičiaus kelias į karjeros aukštumas prasidėjo 1983 m. Maskvoje laimėjus 5-ąjį sąjunginį dirigentų konkursą, atvėrusį galimybes dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose. Didžiulį postūmį 1985 m. suteikė pergalė tarptautiniame Herberto von Karajano fondo dirigentų konkurse Berlyne, taip pat 1986 m. laimėtas tarptautinis dirigentų konkursas „In memoriam János Ferencsik“ Budapešte. G. Rinkevičius tapo vieninteliu Lietuvos dirigentu istorijoje, laimėjusiu šiuos konkursus. Po įspūdingų pergalių, būdamas vos 28-erių, 1988 m. G. Rinkevičius buvo pakviestas įkurti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir jam vadovauja jau daugiau nei trisdešimtį metų.

Sykiu jis vysto kūrybinę veiklą užsienyje: 1996–2003 m. ėjo Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas, 2007–2009 m. šiame teatre buvo pagrindinis kviestinis dirigentas, 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje (Švedija) vyriausiuoju dirigentu, 2008–2017 m. buvo Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, o nuo 2017 m. vadovauja Liepojos simfoniniam orkestrui. 1983–2018 m. G. Rinkevičius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2008 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 2013 m. tapo Pasaulio taikos orkestro dirigentu bei tarybos nariu. 

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. G. Rinkevičius ir jo orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis dirigentas ėmėsi pristatyti Lietuvos publikai negirdėtus monumentalius kūrinius – Richardo Wagnerio „Parsifalį“, Edwardo Elgaro „Gerontijaus sapną“, Arthuro Honeggero „Žaną d‘Ark ant laužo“, Williamo Waltono „Baltazaro puotą“… Jo dėka Lietuvoje prasidėjo Gustavo Mahlerio kūrybos recepcijos istorija, jis – pirmasis Lietuvos maleristas. Bėgant metams LVSO visas G. Mahlerio simfonijas ir kitus kūrinius atliko po kelis kartus, įrašė pilną jo kūrybos kompaktinių plokštelių komplektą. Su šia muzika G. Rinkevičius augo pats kaip interpretatorius ir subrandino orkestrą. Ją skleidžia ir kituose kraštuose kaip kviestinis dirigentas. 2019 m. G. Rinkevičius su LVSO ėmėsi kito ambicingo užmojo – pradėjo ir per kelerius metus planuoja atlikti visų Antono Brucknerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijų ciklus.

Kita G. Rinkevičiaus aistra – opera, nuo pat 1995-ųjų, kai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje su LVSO atliko Richardo Wagnerio „Skrajojantį olandą“, režisuotą Oskaro Koršunovo. Gerokai vėliau operų pastatymų ėmėsi energingoji G. Rinkevičiaus bendražygė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė su jaunaisiais dainininkais, susitelkusiais į neoficialų „Bohemiečių“ sambūrį, dabar jau įsteigusiais oficialią trupę „Vilnius City Opera“: Leoncavallo „Pajacai“ (2003), G. Puccini „Bohema“ (2006), W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“ (2007), J. Massenet „Verteris“ (2008), S. Sondheimo miuziklas „Svynis Todas – demonas kirpėjas“ (2009) , P. Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“ (2011), L. Janačeko „Katia Kabanova“ (2011), G. Puccini „Manon Lesko“ (2012), W. A. Mozarto „Visos jos tokios“ (2013), G. Verdi „Trubadūras“ (2014), G. Puccini „Toska“ (2016), C. Debussy „Pelėjas ir Melisandra“ (2016), Ch. Gounod „Faustas“ (2017), C. Saint-Saëns‘o „Samsonas ir Dalila“ (2017), P. Čaikovskio „Pikų dama“ (2019).

2017 m. įvyko reikšminga L. Vilkončiaus roko operos „Eglė“ premjera – šios operos pirmasis pastatymas. sulaukęs  išskirtinio susidomėjimo. Archajiškais simboliais ir filosofinėmis temomis kalbanti roko opera buvo pasirinkta ir 2018 m. liepos 1 d. vykusiam Lietuvos šimtmečio dainų šventės pradžios renginiui.

Kaskart dideliais įvykiais tampa ir koncertiniai LVSO operų atlikimai. G. Rinkevičiaus dėka Vilniaus publika turėjo galimybę pirmąsyk gyvai išgirsti Richardo Wagnerio „Parsifalį“, Giuseppe Verdi „Simoną Bokanegrą“, Dmitrijaus Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, Juliaus Juzeliūno „Žaidimą“ ir kt.

Tačiau pirmąsias operas G. Rinkevičius pastatė dar anksčiau nei įkūrė LVSO. Jo kaip muzikinio teatro dirigento debiutas įvyko 1987 m. Vengrijos nacionaliniame teatre, kur jis pastatė W. A. Mozarto „Pagrobimą iš Seralio“. 1988 m. jo pastatyta Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“ savo veiklą pradėjo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. 1993 m. su Amsterdamo muzikinio teatro trupe jis pastatė baletą pagal W. A. Mozarto „Requiem“, 1998 m. su G. Bizet opera „Karmen“ debiutavo Geteborgo operoje, o 2006 m. vadovavo G. Bizet operos „Karmen“ premjerai Škotijos operoje. G. Rinkevičius stato operas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, nuo 2003 m. yra kviečiamas diriguoti operos spektakliams Maskvos Didžiajame teatre. Visą pluoštą naujų operų G. Rinkevičius pastatė Latvijos nacionalinėje operoje („Nabukas“, „Aida“, „Traviata“, „Salomėja“, „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“, „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, „Užburtoji fleita“ ir kt.), ir Malmės operoje.

G. Rinkevičius koncertuoja su Berlyno, Veimaro „Staatskapelle“, Frankfurto prie Oderio, Tamperės, Kopenhagos Tivolio, Sankt Peterburgo filharmonijos, Rusijos nacionaliniu ir Rusijos valstybiniu, Odensės simfoniniu ir kitais orkestrais. Dirigentui plojo Kelno filharmonijos, Zalcburgo „Festspielhaus“, Londono „Albert Hall“, Paryžiaus „Champs Elysées“, Barselonos „Paleo della Musica“, Saragosos (Ispanija), Tamperės (Suomija), Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiosios salės, Maskvos filharmonijos ir kt. publika. G. Rinkevičius gastroliavo Europoje, Taivane, Honkonge, dirigavo tarptautiniuose festivaliuose, tarp kurių – Niono festivalis Šveicarijoje, „Estorilio pakrantės“ Portugalijoje, „Varšuvos ruduo“ Lenkijoje, „Europamusicale“ Miunchene, Čičesterio Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Vakarų Prancūzijoje. Dirigento pasirodymuose dalyvavo pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai V. Urmanavičiūtė-Urmana, S. Larinas, M. Salminenas, B. Maisuradzė, K. Ricciarelli, V. Tretjakovas, J. Bašmetas, P. Donohoe, O. Kaganas, G. Kremeris, D. Geringas, R. Muraro ir kiti. G. Rinkevičius bendradarbiavo su režisieriais F. Zambello, M. Kimele, V. Kairiu, O. Koršunovu, D. Ibelhauptaite, J. Vaitkumi.

G. Rinkevičius – Sankt Peterburgo ir Maskvos P. Čaikovskio konservatorijų absolventas. 

Lietuvos valstybės apdovanojimai:
1994 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
2009 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius
2014 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius

Užsienio valstybių apdovanojimai:
1998 m. Norvegijos Karalystės „Už nuopelnus“ ordinas
1996, 2000 m. Latvijos Didysis muzikos prizas už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai
2001 m. Latvijos Respublikos trijų žvaigždžių ordino kavalierius
2004 m. Portugalijos Respublikos ordinas „Ordem do Merito Comendador“