Biografija

Gintaras Rinkevičius (g. 1960) – vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, pelnęs tarptautinį pripažinimą.
1985 m. jo prasidedančiai karjerai didžiulį postūmį suteikė pergalė prestižiniame Tarptautiniame
Herberto von Karajano dirigentų konkurse. 1988 m. G. Rinkevičius įkūrė Lietuvos valstybinį simfoninį
orkestrą ir jam vadovauja daugiau nei ketvirtį amžiaus. Sykiu jis vysto kūrybinę veiklą užsienyje:
1996–2003 m. ėjo Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas,
2007–2009 m. šiame teatre buvo pagrindinis kviestinis dirigentas, 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje
(Švedija) vyriausiuoju dirigentu, 2008–2017 m. buvo Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro
vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. 2017 m. G. Rinkevičius pakviestas vadovauti Liepojos
simfoniniam orkestrui. 1983–2018 m. G. Rinkevičius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2008
m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 2013 m. jis tapo Pasaulio taikos orkestro dirigentu bei tarybos
nariu.
Maestro Gintaras Rinkevičius vienintelis iš Lietuvos dirigentų laimėjo prestižinius pasaulinio lygio
konkursus:
1983 m. Maskva. 5-asis sajunginis dirigentų konkursas
1985 m. Berlynas. Herberto von Karajano fondo tarptautinis dirigentų konkursas
1986 m. Budapeštas. Tarptautinis dirigentų konkursas „In memoriam János Ferencsik“
Labiausiai dirigento kūrybinė biografija neatsiejama nuo jo paties įkurto Lietuvos valstybinio simfoninio
orkestro, kuri prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi su atkurtos Nepriklausomybės istorija. G. Rinkevičius ir
jo orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro
parengtos programos davė postūmį sostinės muzikiniam gyvenimui. Ambicingasis dirigentas Lietuvos
publikai ėmėsi pristatyti negirdėtus monumentalius kūrinius – Richardo Wagnerio „Parsifalis“, Edwardo
Elgaro „Gerontijaus sapnas“, Arthuro Honeggero „Žana d‘Ark ant laužo“, Williamo Waltono „Baltazaro
puota“, Giuseppe Verdi „Simonas Bokanegra“, Dmitrijaus Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko
apskrities“, Juliaus Juzeliūno „Žaidimas“ ir kt. Jo dėka Lietuvoje prasidėjo Gustavo Mahlerio kūrybos
recepcijos istorija, jis – pirmasis Lietuvos maleristas. Bėgant metams Lietuvos valstybinis simfoninis
orkestras visas G. Mahlerio simfonijas ir kitus kūrinius atliko po kelis kartus, įrašė pilną jo kūrybos
kompaktinių plokštelių komplektą. Su šia muzika G. Rinkevičius augo kaip interpretatorius ir subrandino
orkestrą. Ją skleidžia ir kituose kraštuose kaip kviestinis dirigentas.
Kita G. Rinkevičiaus aistra – opera, nuo pat 1995-ųjų, kai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro
scenoje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko R. Wagnerio „Skrajojantį olandą“, režisuotą
Oskaro Koršunovo. Gerokai vėliau operų pastatymų ėmėsi energingoji G. Rinkevičiaus bendražygė,
režisierė Dalia Ibelhauptaitė su jaunaisiais dainininkais, susitelkusiais į neoficialų „Bohemiečių“ sambūrį,
dabar jau įsteigusiais oficialią trupę „Vilnius City Opera“. Kartu su D. Ibelhauptaite pastatytos operos – R.
Leoncavallo „Pajacai“ (2003), G. Puccini „Bohema“ (2006), W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“ (2007), J.
Massenet „Verteris“ (2008), S. Sondheimo miuziklas „Svynis Todas – demonas kirpėjas“ (2009) , P.
Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“ (2011), L. Janačeko „Katia Kabanova“ (2011), G. Puccini „Manon
Lesko“ (2012), W. A. Mozarto „Visos jos tokios“ (2013), G. Verdi „Trubadūras“ (2014), G. Puccini „Toska“
(2016), C. Debussy „Pelėjas ir Melisandra“ (2016), Ch. Gounod „Faustas“ (2017), C.Saint-Saens‘o
„Samsonas ir Dalila“ (2017), P. Čaikovskio „Pikų dama“ (2019).

Kaskart dideliais įvykiais tampa ir koncertiniai LVSO operų atlikimai. G. Rinkevičiaus dėka Vilniaus publika
turėjo galimybę pirmąsyk gyvai išgirsti R. Wagnerio „Parsifalį“, G. Verdi „Simoną Bokanegrą“, D.
Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, J. Juzeliūno „Žaidimą“ ir kt. 2017 m. įvyko
reikšminga L. Vilkončiaus roko operos „Eglė“ pasaulinė premjera – pirmasis šios operos pastatymas,
sulaukęs išskirtinio susidomėjimo. Archajiškais simboliais ir filosofinėmis temomis kalbanti roko opera
buvo pasirinkta ir 2018 m. liepos 1 d. vykusiam Lietuvos šimtmečio dainų šventės pradžios renginiui.
Tačiau pirmąsias operas G. Rinkevičius pastatė dar anksčiau nei įkūrė Lietuvos valstybinį simfoninį
orkestrą. Jo kaip muzikinio teatro dirigento debiutas įvyko 1987 m. Vengrijos nacionaliniame teatre, kur
jis pastatė W. A. Mozarto „Pagrobimą iš Seralio“. 1988 m. jo pastatyta Audronės Žigaitytės opera
„Mažvydas“ savo veiklą pradėjo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. 1993 m. su Amsterdamo
muzikinio teatro trupe jis pastatė baletą pagal W. A. Mozarto „Requiem“, 1998 m. su G. Bizet opera
„Karmen“ debiutavo Geteborgo operoje, o 2006 m. vadovavo G. Bizet operos „Karmen“ premjerai
Škotijos operoje. G. Rinkevičius stato operas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, nuo 2003
m. yra kviečiamas diriguoti operos spektakliams Maskvos Didžiajame teatre. Visą pluoštą naujų operų G.
Rinkevičius pastatė Latvijos nacionalinėje operoje („Nabukas“, „Aida“, „Traviata“, „Salomėja“, „Eugenijus
Oneginas“, „Pikų dama“, „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, „Užburtoji fleita“ ir kt.), ir Malmės
operoje.
Maestro G. Rinkevičius Lietuvos vardą garsina įvairiose pasaulio koncertų salėse: Kelno filharmonijos,
Zalcburgo „Festspielhaus“, Londono „Albert Hall“, Paryžiaus „Champs Elysées“, Barselonos „Paleo della
Musica“, Saragosos (Ispanija), Tamperės (Suomija), Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiosios
salės, Maskvos filharmonijos ir kt. salėse. G. Rinkevičius koncertavo su Berlyno, Veimaro „Staatskapelle“,
Frankfurto prie Oderio, Tamperės, Kopenhagos Tivolio, Sankt Peterburgo filharmonijos, Rusijos
nacionaliniu ir Rusijos valstybiniu, Odensės simfoniniu ir kitais žymiais pasaulio orkestrais. G. Rinkevičius
gastroliavo Europoje, Taivane, Honkonge, dirigavo tarptautiniuose festivaliuose, iš jų Niono festivalis
Šveicarijoje, „Estorilio pakrantės“ Portugalijoje, „Varšuvos ruduo“ Lenkijoje, „Europamusicale“
Miunchene, Čičesterio Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Vakarų Prancūzijoje. Dirigento pasirodymuose
dalyvavo pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai V. Urmanavičiūtė-Urmana, A. Grigorian, E. Montvidas,
K. Smoriginas, J. Gringytė, M. Maiskis, N. Luganskis, S. Larinas, M. Salminenas, B. Maisuradzė, K.
Ricciarelli, V. Tretjakovas, J. Bašmetas, P. Donohoe, O. Kaganas, G. Kremeris, D. Geringas, R. Muraro ir
kiti. G. Rinkevičius bendradarbiavo su režisieriais F. Zambello, M. Kimele, V. Kairiu, O. Koršunovu, D.
Ibelhauptaite, J. Vaitkumi.
Maestro G. Rinkevičius kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu orkestru nuolat kelia iššūkius ne
pasirenkamais kūriniais, bet ir novatoriškomis, ambicingomis ir drąsiomis idėjomis.
Lietuvos valstybės apdovanojimai:
1994 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
2009 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius

2014 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
Užsienio valstybių apdovanojimai:
1998 m. Norvegijos Karalystės „Už nuopelnus“ ordinas
1996, 2000 m. Latvijos Didysis muzikos prizas už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai
2001 m. Latvijos Respublikos trijų žvaigždžių ordino kavalierius
2004 m. Portugalijos Respublikos ordinas „Ordem do Merito Comendador“